G
D
C
D G
G D
C D G (C D) /2x
Tai buvo taip seniai, kai dar
Dangus ir Žemė
Nebuvo broliais.
O Viešpaties Dvasia pleveno virš vandenų.
Iš grynos savo meilės Aš tada
Tariau žodį:
Tebūnie.
Ir užgimei tu.
Aš tave sukūriau į Save panašų.
Tau Savo širdį daviau ir žmogumi tave pavadinau.
Aš tavo amžinasis Tėvas. O tu, sūnau, toks mažas.
Aš tavo ranką savo rankoj laikiau.