Giesmynas

Kūno paslaptį šlovingą* Taurę Kraujo prakilnaus*
Skelbia himnas iškilmingas* skirtas aukai iš dangaus*
Tam, kurio mirtis siaubinga* žemės nuodėmes nuplaus.

Tėvo siųstas mums atėjęs* iš Mergelės nekaltos*
Išganingą žodį siejo* žemės klystančios keliuos*
Tik kelionė jau artėjo* prie slaptingos pabaigos.

Paskutinę vakarienę* su bičiuliais artimais*
Pagal nuostatą kiekvieną* atšvenčia ištikimai*
Ir tuomet atlaužęs duonos * duoda mokiniams Jisai.

Žodis, tapęs Kūnu, ima* sieloms būt maistu nauju*
Kinta duona, kinta vynas* virsta Kūnu ir Krauju*
Ir vargingas pažinimas* taps tikėjimu gaiviu.