Taip švelni lyg pavasario vėjas
Ir tyra lyg laukų lelija,
Be dėmės į šią žemę atėjo
Nuostabiausia žvaigždė Marija.
Ją prilygins ir Sandoros skryniai,
Bokštu Dovydo žmonės vadins.
Ji pagelbės kančioj begalinėj
Ir nuo piktojo priešo apgins.
Kunigai savo Motina renkas, -
Skaistūs Motiną skaisčią turės.
O, kaip nuostabiai švelnios jos rankos,
Koks gerumas Marijos širdies!
Taip švelni lyg pavasario vėjas,
Nuostabi tartum kvapas gėlės,
Būk pasveikinta, žemėn atėjus,
Nekalta, be mažiausios dėmės!