Žinom širdį tokią, širdį maloningą,
Ji visiems atleidžia, nes ji gailestinga.
Tai Širdis mūs Atpirkėjo
Ir tikriausio mūs Globėjo
Jėzaus Viešpaties.
Ta Širdis brangesnė už visokį gėrį,
Tobuliausia meile ir dorybėm žėri.
Kas pasaulis, jo tuštybės!
Sielos ras tikrą ramybę
Jėzaus Širdyje.
Tegul Jėzau mielas Tavo Kraujo švento
Bent lašelis vienas man į širdį krenta,
Tai bus siela atgaivinta
Ir malone padabinta
Dieviškos Širdies.
Nors kelionėj žemės daug vargų patirčiau
Ir visų apleistas be pagalbos mirčiau,
Jei tik Tu, Širdie švenčiausia,
Būsi prie manęs arčiausiai,
Siela bus rami.
Jėzau mano mielas Tau dabar aukoju
Aš maldas savąsias Tau dedu po kojų.
Tavo Širdyje ir vėlei
Ras paguodą vargšė siela
Ir atgis naujai.