Giesmynas

G Hm C D G
Hm C D G
C D G C D G
C G D C

Žemė miega jau nutilus, ak, ramybe tu nakties,
Gydyk žaizdą - skausmą gilų neramios manos širdies.
Nukamuota mano siela ilgis poilsio ramaus,
Triukšmas tuščias, nebemielas, trokštu žemėje, blaškaus.

O žydryne, tu skaisčioji, tyru ilgesiu dangaus
Jautrią sielą taip vilioji bekeliaujančio žmogaus.
Kiek skaisčių žvaigždžių plevena, spindi danguje aukštai!
Tarsi mįslių mįslę mena, - kur keliauji, ar žinai?

Žvaigždės kalbina kaip brolį, rodos, nori pasakyt:
Veržkis, veržkis vis į tolį, žemėj laimės nematyt.
O Kūrėjau, spindulėly Tavo grožio ir garbės
Mano siela pasinėrus dar labiau Tave mylės.