1.Verkite, Dievo angelai šventieji, * dingo linksmybės ir džiaugsmai šviesieji,
Verkit prie kapo savo Atpirkėjo * kurs dėl žmonijos gyvybę padėjo, gyvybę padėjo.
2.Verkite, dvasios danguje skaisčiausios, * ašaras liekit iš skausmo didžiausio.
Guli Mesijas kape paguldytas, * gelbėt atėjęs, buvo nužudytas, buvo nužudytas.
3.Verkit, padangių mėlyne gražioji, * žvaigždės, mėnuli ir saule šviesioji,
Verkite graudžiai ir jūs ten, aukštybėj, * nes jau užgeso tikroji šviesybė, tikroji šviesybė.
4. Verk visa gamta, liūdėk apsiniaukus, * debesiu juodu storai apsitraukus;
Verkite, lietūs, žaibai ir griaustiniai, * teviešpatauja gamtoj nuliūdimas, gamtoj nuliūdimas.
5. Verkite, jūros, salos ir salelės, * verkit, ežerai, žuvys ir žuvelės;
Verkite girios, žvėrys ir žvėreliai, * liūdėkit, miškai ir miškų paukšteliai, ir miškų paukšteliai.
6. Verkite, versmės, tyri šaltinėliai, * raudokit, upės ir maži upeliai;
Verkit, pakalnės, kalnai ir kalneliai, * Jėzaus gedėkit, sodai ir gojeliai, sodai ir gojeliai.
7. Verki tu, baisus kalne Kalvarijos, * kraują sugėręs mirštančio Mesijo;
Verk ir tu, kape, iškaltas uoloje, * ašarom sienos, teapsirasoja, teapsirasoja.
8. Verkite, medžiai, lapeliais šlamėkit, * kedrai aukštieji ir palmės, liūdėkit;
Viešpaties mirtį giliai apraudokit, * savo paunksnėj kapą jo globokit, kapą jo globokit.
9. Už visus graudžiau verk, žmogau, šiandieną, * sielvartu pralenk tvarinį kiekvieną.
Šiame pasauly tu išmintingiausias, * savo Kūrėjui esi skolingiausias, esi skolingiausias.
10. Nuodėmes visų mūsų prisidėjo, * kad Jėzui skaudžiai numirti reikėjo.
Todėl, krikščionys, prie kapo sustokim* ir už kaltybes savąsias raudokim, savąsias raudokim.
11. Jėzau, numiręs kalne Kalvarijos, * nuopelnais savo, ašarom Marijos
Visiems suteiki kalčių atleidimą, * laimingą mirtį ir prisikėlimą, ir prisikėlimą.