Giesmynas

Rasokit, dangūs, iš savų aukštybių.
Debesys lykit lietumi teisybės!
Išdžiūvus žemė teatsigaivina
Ir Atpirkėją mums teišdaigina.

Kaip tamsią naktį klysdamas keleivis
Į dangų žvelgia, ar neprasiblaivęs,
Taip amžiais žmonės, klydę ir klajoję,
Dangaus pagalbos šauktis nesustoja.

Kaip ryto saulės laukia vyturėliai,
O Dieve, laukiam mes, akis pakėlę;
Šaukiam pagalbos žmonės nusidėję,
Meldžiame, prašom siųsti Atpirkėją.

O Dieve Tėve, geras, gailestingas,
Išgirsk maloniai maldą ilgesingą;
Siųsk savo Sūnų - mums teviešpatauja
Ir mūsų žemei duoda veidą naują.