Giesmynas

1.Miršta ant kryžiaus, žmogau, Viešpats tavo * ko gi neraudi už kaltes tu savo.
Žvelki, kiek kentėt turėjo * dėlei tavęs Atpirkėjas.

2. Sveikos Jo kūne vietos nebeliko; * galva sužeista erškėčių vainiko,
Teka, lyg šaltinio srovės, * čiurkšlėm jo švenčiausias kraujas!

3. Alpsta į skausmą baisiausią panertas, * rankos ir kojos vinims prikaltos.
Kas jam parengė tą kančią, * ar ne aibės tavo kalčių?

4. Mirdamas teikia jis kaltiems malonių, * su malda baigia kruviną kelionę.
Ar junti tu Jėzaus meilę, * nuodėmingasis pasauli?

5. Ak, Atpirkėjau, štai prie Tavęs puolu, * trupink man širdį, kietesnę už uolą.
Teikis mane nuraminti, * leisk man kojas apkabinti