1.
Neišblės Tavo akys užmerktos,
Šventas veidas, paplūdęs krauju
Tave, Jėzau, ant kryžiaus prikaltą
Ir Veronikos drobėj regiu.
2.
Vien iš meilės likaisi Tu drobėj,
Savo meilę žmonėms dalini,
Kai šėtonas pasaulį jau grobia,
Klaidose skęstam mes lyg akli.
3.
Tavo Veidas mažam paveikslėly
Šviečia žemei šviesos spinduliais.
Kviečia žmogų sugrįžti Jis vėlei,
Nebeklaidžiot tuštybių keliais.
4.
Širdyje pasilik, Jėzau mielas,
Kaip Veronikos drobėj likai,-
Kad prikeltumei merdinčią sielą,-
Juk Tu viską gali ir matai!