Giesmynas

Gul šiandieną jau ant šieno Atpirkėjas žmonijos;
Šiam Karaliui Visagaliui nėr vietelės tinkamos.
Piemenėliai, paskubėkit, dovanas Jam savo dėkit
Kaip pasaulio Viešpačiui.

Į menkutį jo tvartutį ir mes draug skubėkime
Tam Karaliui savo valią, visą širdį dėkime.
Viską mes Jam paaukokim ir su angelais giedokim:
Garbė Tau aukštybėse!

Jėzau, gimęs prie krūtinės, glausk kiekvieną iš minios.
Mes, vargdieniai, meldžiam vieno: duoki meilės mums šventos.
Teikis gimti nūn mumyse, vienas karaliauk širdyse,
Vesk į laimę amžiną.

Nors dievystę ir žmogystę dengia Ostija trapi,
Mes neklystam, išpažįstam, ­Jėzau, čia save slepi!
Koks tai džiaugsmas mums atėjo: giedam Dievui Atpirkėjui
Ir jo šventai Motinai.

(Gul šiandieną štai ant šieno Karalaitis iš Dangaus
Sutvėrėjas, Atpirkėjas nusikaltusio žmogaus.
Vargšus žmones Jis pamėgo, piemenėliai todėl bėgo
Pirmi Jo pasveikinti.)